Knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinė sodyba-muziejus

Slėpk knygas – darys kratas

Didžiulių dvarelyje – Rytų Aukštaitijos knygnešystės centre – vaizdinės medžiagos, pasakojimo ir užduočių dėka programa suteikia galimybę įsigilinti ir geriau suvokti knygnešystę kaip istorinį reiškinį, įvertinti lietuviškos spaudos kelio sunkumus istorijos tėkmėje, aptaria pasipriešinimą rusifikacijai. Vaikai varto draudžiamą lietuvišką spaudą, rašo žąsies plunksna, improvizuoja žaidime „Knygnešiai-žandarai“, sužino apie knygnešių atminties išsaugojimą Knygnešių sienelėje su 100 labiausiai pasižymėjusių arba labiausiai nukentėjusių žmonių pavardžių, lavindami atmintį renka dėlionę iš Petro Vaičiūno posmelio žodžių. Pristatoma „daraktorių“ mokykla ir bausmės, kurių patirdavo nepaklusnūs mokiniai, sudaroma galimybė vieną iš jų – klūpėjimą ant žirnių – išbandyti. Smagiausioji dalis – žaidimas „Knygnešiai-žandarai“, kurio metu darant kratą priartėja jau nutolęs nuo šiandienos knygnešystės fenomenas. Suradus slėptuvę, aptariama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į Lietuvos šiandieną, vyksta viktorina apie svarbiausius spaudos draudimo laikotarpio faktus.

Programa rengiama L. ir S. Didžiulių sodyboje-muziejuje, ji skirta 3–12 klasių mokiniams. Trukmė – 90 min., kaina – 1,50 €. Išankstinė registracija: tel. 8 698 15458, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Kalba – tautos gyvasties garantas

Programa pristato Griežionėlių dvarelio savininką Stanislovą Didžiulį kaip knygnešį ir bibliofilą, suformavusį didžiausią asmeninę lituanistinę biblioteką provincijoje, pateikia knygą kaip vieną iš valstybingumo prielaidų. Edukacinės programos dalyviai susipažįsta su L. ir S. Didžiulių memorialinės sodybos-muziejaus ekspozicija, joje sukauptoms žiniomis apie S. Didžiulio asmeninę biblioteką, sužino apie knygnešių atminties išsaugojimą, lavindami atmintį, renka dėlionę iš Petro Vaičiūno posmelio žodžių, tyrinėja draudžiamą lietuvišką spaudą, rašo žąsies plunksna, kartu aptariamas lietuvių tautos pasipriešinimas rusifikacijai.

Programa rengiama L. ir S. Didžiulių sodyboje-muziejuje, ji skirta 5–8 klasių mokiniams. Trukmė – 60 min., kaina – 1,50 €. Išankstinė registracija: tel. 8 698 15458, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Švietėjiškos tradicijos Didžiulių dvarelyje

Pristatant Didžiulių dvarelį kaip Rytų Aukštaitijos knygnešystės centrą, čia supažindinama su spaudos draudimo laikotarpiu ir knygnešyste, su Liudvika Didžiuliene – pirmąja Lietuvos beletriste, švietėja, gastronominės literatūros pradininke, gausaus vaikų būrio motina, pedagoge – ir su Stanislovu Didžiuliu – knygnešiu, bibliofilu, švietėju, kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę. Autentiškoje XIX a. dvarelio aplinkoje dalyviai pažįsta Didžiulius – sodybos šeimininkus kaip knygnešius, švietėjus, rašytojus, knygos mylėtojus. Biografinės žinios, eksponatai ir stendai sukuria vaizdą, kokie ryšiai buvo plėtojami tarp Didžiulių ir šeimos narių, kitų Lietuvos asmenybių, Mintaujos pensiono gyventojų. Iš Muziejaus dovanų gautos sėklos paskatins lankytojus pačius pabandyti gražinti savo aplinką.

Programa rengiama L. ir S. Didžiulių sodyboje-muziejuje, ji skirta 8–12 klasių mokiniams. Trukmė – 90 min., kaina – 2 €. Išankstinė registracija: tel. 8 698 15458, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Keliautojai, norintys išsamiau pažinti Anykščių kultūros paminklus, literatūrines vietoves, pasiekia ir atokų Griežionėlių vienkiemį, susipažįsta su Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialine sodyba, jos viduje įrengta ekspozicija, pasakojančia apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių žygdarbį, tautos žadintojus ir švietėjus.

Sodyboje Griežionėlėse, kur gyveno bibliografas, tautosakos rinkėjas, bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1856–1927) ir jo žmona – pirmoji lietuvė moteris rašytoja beletristė Liudvika Didžiulienė-Žmona (1856–1925), memorialinis muziejus buvo atidarytas 1968 m.

Ekspozicija atspindi L. ir S. Didžiulių bei jų vaikų: rašytojos ir gydytojos Vandos Didžiulytės-Albrechtienės, vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės-Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės-Ševeliovienės ir kitų – gyvenimą ir veiklą. Ekspozicijos epigrafas – L. Didžiulienės žodžiai: „Džiaugiuos, kuomet galiu nors vienam žmogui ašaras nušluostyti! Tai nedaug, tai kaip lašas mariose... Bet jeigu kiekvienas iš mūsų nušluostytų ašaras nors vienam varguoliui – tai jau būtų daug lengviau gyventi...“.

Stenduose – šeimos ir artimųjų nuotraukos, rašytojos rankraščių kopijos, laiškai, knygos, draudžiamoji spauda, platinta šios gausios šeimos narių („Aušra“, „Varpas“), išlikę buities ir asmeniniai daiktai (indai, rankdarbiai, L. Didžiulienės suknelė).

Gretimame kambaryje – Didžiulių šeimos baldai: fortepijonas, skrynia, lova, stalelis, veidrodis, paveikslai.

Spaudos draudimo laikotarpiu sodyboje buvo spaudos platinimo centras. Priemenėje išlikusi senoji spinta, nuo žandarų akių slėpusi įėjimą į tarpsienį, kur buvo laikoma draudžiama lietuviška spauda, atgabenta knygnešių J. Šaučiūno, J. Beliako, K. Ūdros ir kt. Turėjo Didžiuliai gausią biblioteką, kuria naudojosi J. Jablonskis, J. Basanavičius, M. Biržiška, M.  Davainis-Silvestravičius.

Stanislovas ir Liudvika Didžiuliai palaidoti netoli sodybos, senkapyje Padvarninkų kalnelyje, J. Tumo-Vaižganto pašventintame.