Knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinė sodyba-muziejus

Knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinė sodyba-muziejus

Muziejai

Didžiulių sodyboje gyveno rašytoja, pirmosios lietuviškos kulinarijos knygos „Lietuvos gaspadinė“ (1893 m.) autorė L. Didžiulienė-Žmona (1856–1925) ir bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1856–1927). Lietuviško rašto draudimo laikais sodyba buvo spaudos platinimo centras, yra išlikusi draudžiamos spaudos slėptuvė.

 

DARBO LAIKAS: III–VII 8:00–17:00.

 

BILIETŲ KAINA:

po Didžiulių muziejų – 1,50 € (moksleiviams, studentams ir pensininkams − 1,00 €);

edukacinė programa L. ir S. Didžiulių sodyboje-muziejuje – 2 €.

Paslaugos

Edukacija

 „Knyga žadina Tėvynę...“  

Čia atidarysite išsaugotą XIX a. lietuviškų knygų slėptuvę, išgirsite pasakojimą apie Stanislovą Didžiulį ir kitus Lietuvos knygnešius, vaišinsitės pyragu, keptu pagal L. Didžiulienės-Žmonos knygos „Lietuvos gaspadinė“ receptą, susipažinsite su nuometo rišimo papročiu.

Skirta įvairaus amžiaus mokiniams. Trukmė – 2 val., tel.: +370 381 43901, +370 698 15458. 

 

Istorija

Keliautojai, norintys išsamiau pažinti Anykščių kultūros paminklus, literatūrines vietoves, pasiekia ir atokų Griežionėlių vienkiemį, susipažįsta su Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialine sodyba, jos viduje įrengta ekspozicija, pasakojančia apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių žygdarbį, tautos žadintojus ir švietėjus.

Sodyboje Griežionėlėse, kur gyveno bibliografas, tautosakos rinkėjas, bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1856–1927) ir jo žmona – pirmoji lietuvė moteris rašytoja beletristė Liudvika Didžiulienė-Žmona (1856–1925), memorialinis muziejus buvo atidarytas 1968 m.

Ekspozicija atspindi L. ir S. Didžiulių bei jų vaikų: rašytojos ir gydytojos Vandos Didžiulytės-Albrechtienės, vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės-Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės-Ševeliovienės ir kitų – gyvenimą ir veiklą. Ekspozicijos epigrafas – L. Didžiulienės žodžiai: „Džiaugiuos, kuomet galiu nors vienam žmogui ašaras nušluostyti! Tai nedaug, tai kaip lašas mariose... Bet jeigu kiekvienas iš mūsų nušluostytų ašaras nors vienam varguoliui – tai jau būtų daug lengviau gyventi...“.

Stenduose – šeimos ir artimųjų nuotraukos, rašytojos rankraščių kopijos, laiškai, knygos, draudžiamoji spauda, platinta šios gausios šeimos narių („Aušra“, „Varpas“), išlikę buities ir asmeniniai daiktai (indai, rankdarbiai, L. Didžiulienės suknelė).

Gretimame kambaryje – Didžiulių šeimos baldai: fortepijonas, skrynia, lova, stalelis, veidrodis, paveikslai.

Spaudos draudimo laikotarpiu sodyboje buvo spaudos platinimo centras. Priemenėje išlikusi senoji spinta, nuo žandarų akių slėpusi įėjimą į tarpsienį, kur buvo laikoma draudžiama lietuviška spauda, atgabenta knygnešių J. Šaučiūno, J. Beliako, K. Ūdros ir kt. Turėjo Didžiuliai gausią biblioteką, kuria naudojosi J. Jablonskis, J. Basanavičius, M. Biržiška, M.  Davainis-Silvestravičius.

Stanislovas ir Liudvika Didžiuliai palaidoti netoli sodybos, senkapyje Padvarninkų kalnelyje, J. Tumo-Vaižganto pašventintame.

Atsiliepimai

Komentuoti