Stanislovas Petraška – buvęs kariškis, vėliau ilgametis Anykščių elektros tinklų darbuotojas, nuo Atgimimo laikų – Lietuvos kariuomenės savanoris. Ir, žinoma, tautodailininkas, savitų paveikslų, stebinančių unikalia technika, autorius.
„Tapyba – ne tapyba. Mozaika – ne mozaika. Neturiu Lietuvoje nei konkurentų, nei patarėjų“, – teigė autorius. Iš pradžių net sunku buvo sugalvoti, kaip įvardinti dailininko originalią techniką, vėliau profesionalūs meno vertintojai ją pavadino akmens tapyba.
Daug bandymų S. Petraška atliko su akmenimis. Iš pradžių mėgino klijuoti nesmulkintus akmenukus prie pagrindo, bet pasirodė per daug grubu. Tada ėmėsi juos trinti grūstuvėliu, sijoti ir klijuoti tas smilteles. Darbas vyko labai lėtai ir reikalavo begalinės kantrybės – vieną paveikslą autorius lipdydavo nuo 3 iki 6 mėnesių. Tačiau po tiek kruopštaus triūso natūralių spalvų paveikslai iki šiol džiugina žiūrovų akį – nors menininkas nenaudodavo jokių dažų!
Taip Stanislovas Petraška kūrė beveik 40 metų. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek kartų per tą laiką dalyvauta Anykščiuose rengiamose tautodailės parodose, personalinės parodos buvo surengtos Maduonoje (Latvija), Vilniuje, Kaune, Utenoje, Ukmergėje, Rokiškyje, Zarasuose, Pasvalyje ir kitur. Dalyvauta ir respublikinėse parodose, pelnytas laureato vardas.
Anykštėno paveikslų tematika įvairi: gimtųjų Anykščių vaizdai, Šventoji, rašytojų klasikų A. Vienuolio, J. Biliūno paminklai bei gimtosios vietos, gražiausi Anykščių kampeliai – Puntukas, Puntuko brolis, Anykščių šilelis... Savo paveiksluose S. Petraška įamžino ir kunigaikščius Vytautą, Gediminą, Trakų pilį, pagerbė tautos didvyrius S. Darių ir S. Girėną.
Kazkas nepakartojamo, norisi vel sugryzti