Rašytojo Jono Biliūno sodyba – muziejus

Rašytojo Jono Biliūno sodyba – muziejus

Muziejai

Gimtoji rašytojo J. Biliūno (1879 –1907) sodyba-muziejus yra autentiškas lyrinės lietuvių prozos pradininko kūrybos versmių liudininkas. Šioje aplinkoje norisi galvoti apie tai, kuo išskirtiniai yra rašytojo J. Biliūno kūriniai, apie gimtųjų namų šilumą, skriaudą ir atleidimą, širdies kietumą ir gailestį, elgesį su silpnaisiais, laimės ilgesį. Muziejuje eksponuojami Biliūnų giminės daiktai, rašytojo knygos, nuotraukos, tautodailininkų medžio drožiniai pagal J. Biliūno apsakymus.

DARBO LAIKAS: birželis–rugpjūtis: kasdien 10:00–18:00, gegužė, rugsėjis–spalis: kasdien 9:00-17:00,  lapkritis–balandis II–VI  9:00–17:00.

EKSKURSIJOS KAINA:

po J. Biliūno muziejų: 1,50 € (moksleiviams, studentams ir pensininkams – 1,00 €);

edukacinė programa J. Biliūno sodyboje-muziejuje – 2,00 €.

Paslaugos

Edukacija

„Gerumo pamokos Jono Biliūno tėviškėje“ Jono Biliūno name-muziejuje

Gerumo pamokos –  tai pokalbiai apie skriaudą ir atleidimą, širdies kietumą ir gailestį, elgesį su silpnaisiais, laimę, meilę, tėvynės laisvės siekį, pinigų prasmę... Laukiame Jūsų klegant sodų paukšteliams, žydint rašytojo mylimoms baltosioms lelijoms, Niūronių pušynus apgobus rudens ramybei ar žiemos tylai.

Skirta įvairaus amžiaus mokiniams. Trukmė – 1,5 val., tel.: +370 381 51722, +370 616 46225. 

Istorija

Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo Jono Biliūno gimimą.

Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas. Netoliese buvęs rūsys.

Gerokai toliau, už gyvenamojo namo, stovėjusi daržinė, už kalno – pirtelė.

Aplink sodybą augęs didelis sodas. Ir sodyba, ir sodas buvo aptverti statinių tvora.

Jono Biliūno gimtoji sodyba 1928 m., rašytojo artimiesiems susirinkus paminėti jo mirties 20-metį. VŽM fondų nuotrauka.
Gimtoji J. Biliūno troba – dviejų galų: gryčios ir stancijos.

Troba buvo perstatyta apie 1906–1909-uosius metus. Ji pasukta į kitą pusę, ir po to jau stovėjo taip, kaip dabar stovi, tik tuomet buvo daug ilgesnė.

Po rašytojo brolio Mykolo mirties sodyboje gyveno du jo sūnūs – Jonas ir Juozas. Apie 1932 m., kai buvo skirstomasi į vienkiemius, jie atsidalijo. Jonas trečdalį gyvenamojo namo su kitais trobesiais nusigabeno į Niūronių galulaukę, o Juozas pristatė naują pusę trobos, pastatė naują tvartą ir čia gyveno.

Iš Biliūnų sodybos pastatų Niūronių kaime dabar teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Dorpato (Tartu), Leipcigo, Ciuricho ar Zakopanės.

1989 m., minint J. Biliūno 110-ąsias gimimo metines, sodyboje buvo atstatytas kryžius.

Niūronyse žydi Jono Biliūno mėgtos lelijos.
Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo dienadaržio-tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie dienadaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“.

Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose.

Kelią iki rašytojo tėviškės Niūronyse lydi upeliai: Anykšta, Piestupys, Elma, Varius ir pro tėviškę tekantis bevardis upelis, prie jų nuo 1990 metų rymantys Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Nepomuko koplytstulpiai.

Greta sodybos iškilęs kalnelis su beržynėliu, Beržų kalneliu vadinamas. Ant jo mėgdavo užkopti atostogų grįžęs Jonas Biliūnas ir iš čia žvalgytis po Niūronių sodžių.

Atsiliepimai

Komentuoti