Rašytojo Jono Biliūno sodyba – muziejus

„Visados būsiu geras“: Jono Biliūno asmenybės ir kūrybos vienovė

Šioje programoje mokiniai turės ypatingą galimybę išgirsti tik 28-erių metų sulaukusio rašytojo gyvenimo ir kūrybos legendą. J. Biliūno asmenybės moralinės vertybės yra jo kūrinių pamatinės nuostatos. Nemažos kūrinių dalies mintis užsimezgė tėviškėje, todėl unikali patirtis apie tai kalbėtis rašytojo namuose, kur visa vyko prieš 140 metų! Programa vyksta ne tik troboje. Muziejaus erdvė didžiulė, norintys su vėjeliu nuskrieja muziejaus kalvių sumeistrautais račiukais (kaip „Joniuko“ piemenėlis) nuo sodybos kalniuko. Paragaujame iš seno tėviškės šulinio gelmės svirtimi pasemto skaniausio vandens. J. Biliūno muziejuje mes nesigėdijame ašarų, nebijome tylos, mokomės išklausyti neskubindami, nesijuokiame pašaipiai, prisipažįstame ko nežiną.

Programa rengiama J. Biliūno sodyboje-muziejuje, ji skirta 4–12 klasių mokiniams. Trukmė – 90 min., kaina – 3 €. Išankstinė registracija: tel. 8 381 58015, 8 620 39379, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Gerumo pamokos Jono Biliūno sodyboje

Programa pristato lietuvių literatūrą kaip moralinio poveikio priemonę, literatūriniais pavyzdžiais ugdo jaunosios kartos teigiamas moralines nuostatas. Tai pasiekiama, žvelgiant į literatūros kūrinių personažus tarsi realioje erdvėje – ten, kur jų prototipai paliko pėdsakus memorialinėje rašytojo sodyboje. Todėl dalyviai viešės rašytojo Jono Biliūno tėviškėje, kur būsimas rašytojas pats išgyveno apsakymų „Kūdikystės sapnai“, „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“, „Joniukas“, „Ubagas“ įvykius. Čia kalbamasi apie skriaudą ir atleidimą, širdies kietumą ir gailestį, elgesį su silpnaisiais, laimę, meilę, tėvynės laisvės siekį, pinigų prasmę. Dalyviai bus supažindinti su J. Biliūno kūryba, asmenybe, mažojo Joniuko svajonėmis, senuoju lietuvių etiketu, skambiais lietuviškais žodžiais ir posakiais, išmoks Joniuko žaidimą, lopšinę, pasaką.

Programa rengiama J. Biliūno sodyboje-muziejuje, ji skirta 1–5 klasių mokiniams. Trukmė – 60 min., kaina – 2 €. Išankstinė registracija: tel. 8 381 58015, 8 620 39379, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo Jono Biliūno gimimą.

Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas. Netoliese buvęs rūsys.

Gerokai toliau, už gyvenamojo namo, stovėjusi daržinė, už kalno – pirtelė.

Aplink sodybą augęs didelis sodas. Ir sodyba, ir sodas buvo aptverti statinių tvora.

Jono Biliūno gimtoji sodyba 1928 m., rašytojo artimiesiems susirinkus paminėti jo mirties 20-metį. VŽM fondų nuotrauka.
Gimtoji J. Biliūno troba – dviejų galų: gryčios ir stancijos.

Troba buvo perstatyta apie 1906–1909-uosius metus. Ji pasukta į kitą pusę, ir po to jau stovėjo taip, kaip dabar stovi, tik tuomet buvo daug ilgesnė.

Po rašytojo brolio Mykolo mirties sodyboje gyveno du jo sūnūs – Jonas ir Juozas. Apie 1932 m., kai buvo skirstomasi į vienkiemius, jie atsidalijo. Jonas trečdalį gyvenamojo namo su kitais trobesiais nusigabeno į Niūronių galulaukę, o Juozas pristatė naują pusę trobos, pastatė naują tvartą ir čia gyveno.

Iš Biliūnų sodybos pastatų Niūronių kaime dabar teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Dorpato (Tartu), Leipcigo, Ciuricho ar Zakopanės.

1989 m., minint J. Biliūno 110-ąsias gimimo metines, sodyboje buvo atstatytas kryžius.

Niūronyse žydi Jono Biliūno mėgtos lelijos.
Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo dienadaržio-tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie dienadaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“.

Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose.

Kelią iki rašytojo tėviškės Niūronyse lydi upeliai: Anykšta, Piestupys, Elma, Varius ir pro tėviškę tekantis bevardis upelis, prie jų nuo 1990 metų rymantys Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Nepomuko koplytstulpiai.

Greta sodybos iškilęs kalnelis su beržynėliu, Beržų kalneliu vadinamas. Ant jo mėgdavo užkopti atostogų grįžęs Jonas Biliūnas ir iš čia žvalgytis po Niūronių sodžių.