Rašytojo Antano Vienuolio -Žukausko memorialinis namas-muziejus

Rašytojo Antano Vienuolio -Žukausko memorialinis namas-muziejus

Muziejai

Garsiausio XX a. pirmosios pusės anykštėno rašytojo A. Žukausko-Vienuolio (1882–1957) memorialinis namas-muziejus – buvę miestelio inteligentų namai, kuriuose persipynė vaistininko pareigos ir rašytojo pašaukimas, Anykščių istorijos šimtmečiai ir Kaukazo tradicijos. Čia saugoma autentiška rašytojo buities ir kūrybos erdvė, sodelyje – A. Vienuolio kapas. 

 

DARBO LAIKAS: birželis–spalis: I–V  ir VII  9:00–18:00, VI  9:00–19:00; lapkritis: kasdien 9:00–17:00, gruodis–kovas: I–V 9:00–17:00, VI–VII 10:00–15:00, balandis–gegužė: kasdien 9:00–17:00.

 

BILIETŲ KAINA:

po A. Baranausko klėtelę, A. Vienuolio namą-muziejų ir parodų salę: 2,50 € (moksleiviams, studentams ir pensininkams – 1,80 €);

tik po A. Baranausko klėtelę ir A. Vienuolio namą-muziejų: 2,00 € (moksleiviams, studentams ir pensininkams − 1,40 €);

 

 

Paslaugos

Edukacija

 „Žmonės ir kūrėjai – rašytojų Antano Vienuolio ir Bronės Buivydaitės draugystė“

 B. Buivydaitės ir A. Vienuolio memorialiniuose namuose-muziejuose

„Aš jus myliu“,  – A.Vienuolis. „Aš jus gerbiu“, – Tyrų Duktė. Programos metu lankysime rašytojų A. Žukausko-Vienuolio ir B. Buivydaitės-Tyrų Dukters memorialinius namus-muziejus, kuriuos skiria tik Šventosios upė, lyginsime jų biografijos momentus, eisime jų jaunystės romantikos taku... Sužinosime apie dviejų anykštėnų rašytojų meilės prisipažinimu prasidėjusią pažintį, išaugusią į nuoširdžią laiko išbandytą bičiulystę ir kūrybinę draugystę. Ypač brangi ši draugystė buvo pokaryje, kai ne kiekvienam galėjai atverti širdį. 

Skirta suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus mokiniams. Trukmė – 1,5 val., tel.: +370 381 58 138, +370 620 39 379.

Šeimos savaitgalio popietės „Svečiuose pas rašytoją“ 

Gerai žinomi rašytojo namai prisimenami iki dabar. Vakaro prieblandoje Mamutės pyragais kvepiantys namai skambėdavo nuo dainų, globodavo visus, ištiktus nelaimės, leisdavo tikėti, kad viskas bus gerai... Popietėje artimiau susipažinsite su rašytojo namais, išgirsite rašytojo vaikų Laimutės ir Stasiuko istorijas, prisiminsite A. Vienuolio kūrinių veikėjus, praleisite gražią popietę prie arbatos puodelio.

Skirta šeimoms. Trukmė – 1,5 val., tel.: +370 381 52912, +370 647 02561. 

Istorija

1922 metais Antanas Žukauskas-Vienuolis, apie dvidešimt metų praleidęs svetimuose kraštuose, grįžo į tėviškę ir apsigyveno Anykščiuose. 1925 m. Ažupiečiuose, senosios Baranauskų sodybos vietoje, testamentu paveldėtame sklype jis pasistatė savo namą, kuriame gyveno iki pat savo mirties 1957 m. Šiame pastate dabar veikia A. Vienuolio-Žukausko memorialinis namas-muziejus.

Žukauskų šeima: Antanas Žukauskas-Vienuolis, Leokadija Žukauskienė, jų vaikai Laima ir Stasys, A. Vienuolio tėvas Julijonas Žukauskas – visi kartu iš pradžių įsikūrė namo pirmajame aukšte. Po Antrojo pasaulinio karo Žukauskų namų pirmasis aukštas visą laiką buvo pilnas nuomininkų, dažniausiai mokytojų, o rašytojas su žmona ir globotinėmis Galia Antipova, Rita Ruigyte, Sofija Baranauskaite, Brone Žeimyte gyveno antrajame aukšte.

Paties rašytojo su žmona projektuotas namas Anykščiuose išsiskiria originalumu. Nuo namo pastatymo pradžios yra išlikęs toks pats interjeras, nesikeitė ir išorė, tik anksčiau buvusi atvira veranda dabar įstiklinta.

Dabar namo pirmajame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą, kūrybą, visuomeninę veiklą, antrajame – memorialiniai kambariai. Darbo kambaryje ir A. Vienuolio kabinete viskas palikta taip, kaip buvo paskutinę rašytojo gyvenimo dieną.

Visas šeimos gyvenimas sukosi pagrindiniame – darbo – kambaryje. Jame – geriausių Anykščių meistrų gaminti baldai, patogūs, skoningi ir kuklūs. Ant sienų – garsių dailininkų paveikslai: Adomo Varno tapytas rašytojo portretas, Kazio Šimonio – vaikų Laimos ir Stasio portretai, Viktoro Vizgirdos „Mikalojaus bažnyčia”. Ant rašomojo stalo, prie kurio parašyta „Kryžkelės“, „Prieblandoje“, „1831 metai“, „Tvirtovė“, „Išdukterė“ bei kiti kūriniai, atversta knyga ir padėti akiniai, kalendoriaus lapelis rodo 1957 m. rugpjūčio 17-ąją, o laikrodis – mirties valandą: 15 val. 50 min. Virš rašomojo stalo kabo jauno Vienuolio, pasipuošusio osetinų nacionaliniais drabužiais, nuotrauka, primenanti gražiausias jaunystės dienas, praleistas Kaukaze (1903–1907 m.).

Prie sienos – turtinga rašytojo biblioteka: užsienio klasikos vertimai, rusų autorių raštai (vertimai ir originalo kalba), lietuvių literatūros kūriniai. Rašytojo memorialinėje bibliotekoje iki šių dienų išsaugota daugiau kaip 1300 knygų (karo metais dalis jų dingo). Nemažai autorių jam yra dovanoję savo knygų su autografais: Ignas Šeinius, Bronė Buivydaitė, Petras Biržys, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Binkis, Faustas Kirša, Vincas Krėvė, Bernardas Brazdžionis ir kt. Kiek laiko Žukauskų namuose buvo rengiami literatūros vakarai. Prie apskrito stalo kambario viduryje susėsdavo miestelio inteligentai, mokytojai. Kas nors paskaitydavo, paskambindavo pianinu, Žukauskienė pavaišindavo kava. Rašytojas vienas pirmųjų Anykščiuose įsigijo radijo aparatą – tai vėl būdavo gera proga pasikviesti inteligentus pasiklausyti muzikos kūrinių, literatūrinių valandėlių. Ant radijo staliuko pakabinta lazda, viena iš keleto, saugomų muziejuje. Vienuoliui ji buvo elegancijos, inteligentiškumo požymis.

Muziejaus lankytojams atverti ir Vienuolio kabinetas, žmonos Leokadijos kambarys, augintinių kambarėlis bei nedidelė virtuvėlė, kuriuose išlikę memorialiniai baldai bei daiktai. Visus gausius svečius rašytojas kviesdavo ir į balkoną, rodydavo puikiai atsiveriančią miestelio panoramą, savo paties sodintą sodą, kurį pats prižiūrėdavo, laistydavo. Pavasariais prie muziejaus vis dar pražysta senosios Vienuolio obelys.

Rašytojas labai mėgo savo namus, klėtelę, sodą, Antano Baranausko brolių sodintus beržus. 1955 m. rugpjūčio 22 d. testamente jis rašė: „Prašau palaidoti mano kūną sodyboje, kalne iš kairės pusės nuo įėjimo sodybon iš Ukmergės gatvės. Nenorėčiau, kad ant mano kapo būtų pastatytas koks nors paminklas. Man užtektų ir tokio monumento: didelio Anykščių laukų akmens, ant kurio būtų iškaltas kryžius ir parašyti šie žodžiai: „A. Vienuolis“ ir pažymėti mano gimimo ir mirties metai. Tokia yra mano paskutinioji valia. Norėčiau, kad ji tiksliai būtų įvykdyta.“

1957 m. kryžiaus iškalti neleista. Architektas V. Gabriūnas, L. Žukauskienės prašomas, bandė suprojektuoti paminkle nors užmaskuotą kryžių, bet nepavyko. Tik 1989 m. birželio 13 d. įvykdyta rašytojo A. Žukausko-Vienuolio valia.

Atsiliepimai

Komentuoti