Antano Baranausko klėtelė

Muziejai

A. Baranausko (1835-1902) klėtelė, pastatyta 1826 m. – pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. Čia 1858-1859 m. vasaromis 24-erių metų poetas A. Baranauskas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą „Anykščių šilelis“. Pastogėje, iš kurios pasklido geriausiai pasaulyje žinomas lietuvių literatūros kūrinys, dabar saugomi ir eksponuojami autentiški A. Baranausko ir jo šeimos baldai, buities daiktai, knygos.

DARBO LAIKAS:

liepos–rugsėjo mėnesiais: kasdien nuo 9 iki 18 val.;

savaitgaliais nuo 10 iki 18 val.;

spalio–birželio mėnesiais: kasdien nuo 8 iki 17 val.

EKSKURSIJOS KAINA:

po A. Baranausko klėtelę, A. Vienuolio namą-muziejų ir parodų salę4 € (moksleiviams, studentams, pensininkams ir turintiems Anykštėno kortelę – 3 €);

šeimos bilietas (galioja 4–7 asmenų grupei iš 1–2 suaugusiųjų ir 2–6 asmenų nuo 7 iki 18 m.) – 11 €, (turintiems Anykštėno kortelę – 9,50 €);

tik po A. Baranausko klėtelę ir A. Vienuolio namą-muziejų: 3 € (moksleiviams, studentams ir pensininkams − 2 €);

edukacinė programa prie A. Baranausko klėtelės − 3 € (moksleiviams, studentams ir pensininkams – 2 € iki 60 min., 3 € iki 90 min.).

Pritaikyta neįgaliesiems.

Paslaugos

Po Klėtelės stogu

Programa „Po Klėtelės stogu“ pirmiausia skirta būsimam skaitytojui ugdyti – mokiniams sudominti poeto Antano Baranausko gyvenimu bei kūryba, „užkabinti“, suintriguoti toliau skaityti ir gilintis į tekstą, supratimui, koks skirtumas tarp meninio vaizdo ir jo „prototipo“, formuoti. Programos dalyvių laukia pirmoji pažintis su vienu iš lietuvių literatūros klasikų, iškiliausiu Anykščių krašto kūrėju poetu A. Baranausku, kurio svarbiausio kūrinio – poemos „Anykščių šilelis“ – ištrauką mokiniai skaitė ar dar skaitys per pamokas. Programa, pristačiusi erdvę „po Klėtelės stogu“, kurioje buvo parašytas nacionalinės vertės kūrinys, pakvies su mokytojais ar tėvais nukeliauti ir į tikrąjį šilelį, ošiantį prie Anykščių, aprašytą poeto.

Programa rengiama prie A. Baranausko klėtelės ir A. Vienuolio name-muziejuje, ji skirta 2–5 klasių mokiniams. Trukmė – 60 min., kaina – 3 €. Išankstinė registracija: tel. 861281067, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

„Taip prasikalė diegas „Anykščių šilelio“

Programos dalyviai gilins pažintį su rašytoju klasiku Antanu Baranausku, vienu iš svarbiausių lietuvių literatūros vardų, kurio poemą „Anykščių šilelis“ mokiniai pradėjo skaityti 4 klasėje ir skaitys ne vieną kartą iki pat ruošimosi brandos egzaminams, žvelgdami į ją vis kitokiu rakursu. Programa praplės žinias apie poeto gyvenimą, pateiktas 6 klasės vadovėlyje, siedama jas su Klėtelės istorija, parodydama, kur ir kaip „prasikalė diegas „Anykščių šilelio“. Ji padės perskaityti šiai kartai jau nelengvą XIX a. tekstą šiuolaikinėmis priemonėmis ir patrauklia žaidybine veikla, primins ir kitus A. Baranausko talentus, apie kuriuos užsimenama vadovėlyje: matematikas, kalbininkas, muzikas, kunigas.

Programa rengiama prie A. Baranausko klėtelės ir A. Vienuolio name-muziejujeji skirta 6–7 klasių mokiniams. Trukmė – 60 min., kaina – 3 €. Išankstinė registracija: tel. 861281067, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

„Anykščių šilelis“. Atrask poemą pažindamas mišką

Poeto Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“ – vienas iš dažniausiai bendrojoje literatūros ir lietuvių kalbos ugdymo programoje minimų kūrinių, todėl tikrai svarbu, kad mokiniai neformaliai jį pažintų, suprastų poemos temas, įvairius poemos temų, minčių ir jausmų rakursus. Tuo tikslu Muziejus sukūrė naują edukacinę programą, kurios išskirtinis bruožas – mokymasis įvairiose aplinkose. Programa pradedama senosios Baranauskų sodybos vietoje, kur ieškoma dar išlikusių tą laikmetį menančių ženklų, o tęsiama Anykščių šilelyje, nuostabios gamtos peizažo aplinkoje, kur poemos tekstus verčiame gyvais literatūrinio teksto patyrimais, miške taikome juslinio pažinimo metodus.

Programa rengiama prie A. Baranausko klėtelės ir Anykščių šilelyje, ji skirta 4–12 klasių mokiniams. Trukmė – 120 min., kaina – 5 €. Išankstinė registracija: tel.861281067, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

 

„Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę...“

Programa skiriama praplėsti mokinių pažintį su žymiausiu Lietuvos romantizmo atstovu poetu Antanu Baranausku, pristatant jį ne tik kaip poemos „Anykščių šilelis“ autorių, bet ir kaip visapusiškai talentingą žmogų, neeilinę asmenybę, vieną didžiausių mūsų tautos šviesuolių, lietuvybės puoselėtojų, savo moksline veikla bei kūryba vedusį Lietuvos vardą į pasaulį. Klausydamiesi pasakojimo autentiškoje aplinkoje, analizuodami vaizdinę medžiagą, savarankiškai pagal pateiktas užduotis nagrinėdami tekstus, klausydamiesi muzikos įrašų, mokiniai susipažįsta su poetą formavusia gimtąja aplinka ir išlikusiais tėvų sodybos ženklais. Lietuvybės stiprinimo temą A. Baranausko kūryboje ir jos aktualumą šiandien atskleidžia patys mokiniai, nagrinėdami poeto tekstus; susipažįsta su poemos „Anykščių šilelis“ vertimais į 20 pasaulio kalbų.

Programa rengiama prie A. Baranausko klėtelės ir A. Vienuolio name-muziejuje, ji skirta 9–12 klasių mokiniams. Trukmė – 90 min., kaina – 3 €. Išankstinė registracija: tel.861281067 el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Svečiuose pas Rašytoją

Programos metu, susipažįstant su rašytojo Antano Vienuolio memorialinio namo ekspozicija, aptariami esminiai rašytojo gyvenimo ir kūrybos etapai. Apžiūrimi memorialiniai kambariai, atskleidžiamos daiktų istorijos. Tęsiant A. Vienuolio laikų tradiciją svečius priimti prie arbatos puodelio ir skanaujant rašytojo mėgstamiausius saldainius, kalbamasi apie jo artimus žmones, apie rašytojo žmogiškąsias savybes sunkiais karo ir pokario metais, apie jo vaikų likimus, demonstruojami vaizdo įrašai bei skaidrės, atliekamos užduotys. Aplankomas rašytojo kapas bei A. Vienuolio išsaugota poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė.

Programa rengiama A. Vienuolio memorialinėje sodyboje ne turistinio sezono metu nuo rugsėjo 10 d. iki gegužės 10 d., ji skirta įvairių amžiaus grupių mokiniams ir suaugusiesiems. Trukmė – 90 min., kaina – 5 €. Išankstinė registracija: tel. 861281067, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Rašytojo kambarys

Programa suformuota, atsižvelgiant į tikslinės vaikų grupės – pradinių klasių mokinių ugdymosi ir saviraiškos poreikius ir aktualijas. Šio amžiaus vaikai ypatingai mėgsta pasakoti apie savo kambarį, jie nori turėti savo saugią erdvę, kur galėtų pasireikšti jų asmenybė. Be to, kaip tik šio amžiaus vaikai dažnai jau ima bandyti kurti savo pirmąsias knygas. Rašytojams, kaip ir vaikams, taip pat svarbi kūrybos erdvė, kur gimsta naujos mintys ir yra užrašomi nauji kūriniai. Tad vaikai ir rašytojai turi daug ką bendro – jie nori kurti ir turėti tam palankią aplinką. Ši vieta – tai Rašytojo kambarys. Programa sudomins pradinių klasių mokinius Antano Baranausko ir Antano Vienuolio kūryba, sukurs pasakojimo sąsajas su pačių vaikų gyvenimo erdvėmis (savo kambariais) bei pasiūlys šiuolaikinius, įtraukiančius pasakojimo būdus.

Programa rengiama A. Vienuolio name-muziejuje, ji skirta 3–4 klasių mokiniams. Trukmė – 120 min., kaina – 6 €. Išankstinė registracija: tel. 861281067, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Ko moko legendos?

Kuo legendos apie gilią senovę yra svarbios šiuolaikiniam jaunam žmogui? Šioje edukacinėje programoje mokiniai protu ir jausmais susipažins su legendų žanru ir su rašytojo Antano Vienuolio sukurtomis legendomis. Susipažinę su pagrindinėmis romantizmo epochos idėjinėmis nuostatomis, leisimės į rūsį, kur savo kailiu patirsime legendų pasakojimą. Ten, paslaptingoje, nuo kasdienybės atribotoje erdvėje, profesionali pasakotoja ekspresyviai romantiškąja maniera pasakos rašytojo legendas „Užkeiktieji vienuoliai“ ir/ar „Šventavartė“ – taip mokiniai galės ne tik sužinoti, bet ir patirti pasakojamos legendos įtaigą ir emocijų jėgą. Išklausę pasakojimą, mokiniai pakviečiami į rašytojo A. Vienuolio kambarius, kur dirba grupėmis ir analizuoja išgirstas legendas.

Programa rengiama A. Vienuolio name-muziejuje, ji skirta 4–12 klasių mokiniams. Trukmė – 90 min., kaina – 3 €. Išankstinė registracija: tel. 861281067, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Perskaityk dangų su astronomu Šmukštaru

Literatūrą ir astronomiją Muziejuje galima mokytis linksmai! Integruotos literatūros ir astronomijos edukacinės programos pagrindas – rašytojo A. Vienuolio apsakymas „Astronomas Šmukštaras“. Programoje neįprastai skaitysime šio apsakymo ištraukas, darysime „marsiečių šukuosenas“ ir mokysimės aktyviai klausyti ir suprasti tekstą. Atliksime linksmuosius astronominius eksperimentus pagal Šmukštarą. Žiūrėsime vaizdinę medžiagą, kurioje užfiksuoti nuostabaus grožio kosminiai vaizdai, patirsime, kaip rašytojo A. Vienuolio poemėlę „Saulė ir Mėnulis“ galima paversti animuota istorija, žaisime patirtinius žaidimus apie planetas bei žvaigždynus, piešime ar lipdysime Saulės sistemą. Ir dar – vaikų laukia didelė paslaptis: mes žinome, kaip prisirinkti žvaigždžių dulkių!

Programa rengiama A. Vienuolio name-muziejuje, ji skirta 1–6 klasių mokiniams. Trukmė – 90 min., kaina – 4 €. Išankstinė registracija: tel. 861281067, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

Rašytojas cenzūros gniaužtuose

Tai netradicinė integruota literatūros, istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamoka vyresniųjų klasių mokiniams. Programos dalyviai susipažins su rašytojo Antano Vienuolio įnašu į Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją bei su tragiška rašytojo ir apskritai kūrėjo situacija Lietuvoje sovietinės okupacijos metais, ypač XX a. 5-6 dešimtm., gilinsis į naująją, tų laikų, kūrinio autorystės sampratą. Mokiniai pamatys, kaip realiai keitėsi žymaus rašytojo šeimos gyvenimo sąlygos, Lietuvai netekus Nepriklausomybės. Programos dalyviai turės unikalią galimybę pamatyti žymiausio ir labiausiai cenzūros sužaloto sovietinio laikotarpio A. Vienuolio kūrinio „Puodžiūnkiemis“, „socialistinio realizmo“ romano, rankraščius ir, dirbdami su jais, susipažinti su rašymo istorija. Siekdami suvokti nagrinėjamos temos aktualumą šiandien ir kiekvienam, programos dalyviai vertins galimybės laisvai gyventi ir kurti svarbą, ieškos paralelių su savo aplinka ir patirtimi.

Programa rengiama A. Vienuolio name-muziejuje, ji skirta 9–12 klasių mokiniams. Trukmė – 60 min., kaina – 2 €. te. 861281067

 

Svečiuose pas Rašytoją

Programos metu, susipažįstant su rašytojo Antano Vienuolio memorialinio namo ekspozicija, aptariami esminiai rašytojo gyvenimo ir kūrybos etapai. Apžiūrimi memorialiniai kambariai, atskleidžiamos daiktų istorijos. Tęsiant A. Vienuolio laikų tradiciją svečius priimti prie arbatos puodelio ir skanaujant rašytojo mėgstamiausius saldainius, kalbamasi apie jo artimus žmones, apie rašytojo žmogiškąsias savybes sunkiais karo ir pokario metais, apie jo vaikų likimus, demonstruojami vaizdo įrašai bei skaidrės, atliekamos užduotys. Aplankomas rašytojo kapas bei A. Vienuolio išsaugota poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė.

Programa rengiama A. Vienuolio memorialinėje sodyboje ne turistinio sezono metu nuo rugsėjo 10 d. iki gegužės 10 d., ji skirta įvairių amžiaus grupių mokiniams ir suaugusiesiems. Trukmė – 90 min., kaina – 5 €. Išankstinė registracija: tel. 8 381 58015, 8 612 81067, el. p. a.vienuolis@gmail.com.

 

1839 m., kai būsimajam poetui Antanui Baranauskui ėjo penktieji metai, jo tėvas nusipirko Ažupiečiuose, kaime dešinėje Šventosios pusėje, valaką žemės ir persikėlė iš Jurzdiko, kartu atsigabendamas klėtelę. Ją išardė, didesnius rąstus, prieš tai sužymėję (tos žymės ir dabar dar matosi), perplukdė per Šventąją, o mažesnius patys ant pečių susinešiojo.

Baranauskų šeimai klėtelė pirmiausia tarnavo kaip ūkinis pastatėlis, kuriame buvo laikomi linai, geresni drabužiai, ūkiniai padargai. Iki dabar klėtelėje išlikę aruodai, į kuriuos pildavo grūdus, o nesudėtinga ūkio buhalterija buvo vedama, kreida brėžiant brūkšnelius durų staktoje.

A. Baranauskas, parvažiavęs atostogoms į Anykščius iš Žemaitijos, iš studijų Varnių kunigų seminarijoje, įsikurdavo klėtelėje, čia ilsėdavosi, skaitydavo. Tėvas jam iš aptašytų sienojėlių sukalė lentynas, pastatė stalą ir suolelį. Šioje klėtelėje 1858-1859 m. vasaromis poetas parašė savo pagrindinį kūrinį „Anykščių šilelis“.

1904 m. mirus sodybą valdžiusiam Jonui Baranauskui, poeto broliui, nuo 1908 m. senosios Baranauskų sodybos šeimininkais tapo Žukauskai. 1921 m. sklypas testamentu atiteko Antano Baranausko giminaičiui rašytojui Antanui Žukauskui-Vienuoliui, kuris čia statydinosi savo namus, o klėtelėje ėmėsi kurti muziejų, rinkti eksponatus. Atsirado pirmieji įrašai Vienuolio ranka klėtelės-muziejaus inventoriaus knygoje:

„Medinė, virvėmis išpinta lova, kurioje 1858–1859 metais, vasarodamas tėviškėje, ilsėjosi poetas. Atgabenta 1839 m. iš Jurzdiko kartu su klėtele.“

„Apvalus poliruotas stalas ant vienos kojos, 1902 m. Jono Baranausko (poeto brolio) parvežtas iš Seinų.“

„Knygoms sudėti knyginyčia, poeto tėvo sukalta iš paprastų lentelių – nedažyta ir neobliuota – Baranauskų namų nuosavybė.“

Iki dabar išlikę šie pirmieji eksponatai, Vienuolio rankomis išdėstyti klėtelėje. Vienuolis į klėtelę perkėlė ir A. Baranausko baldus, 1897 m. poeto brolio Jono parsivežtus iš Kauno ir iki tol stovėjusius Baranauskų stancijoj.

Artėjo 1927-ieji metai. Tų metų lapkričio 26-ąją – A. Baranausko mirties 25-osios metinės. Vienuolis iš anksto ruošėsi tai datai. Gegužės 1-ąją jis paėmė postorę nemažo formato užrašų knygelę ir jos pirmajame puslapyje užrašė: „A. Baranausko Namelį lankiusių garbės svečių knyga. 1927.V.1, Anykščiai.“ Šiuos metus reikėtų laikyti A. Baranausko memorialinio muziejaus – pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus – įkūrimo data.

Augant klėtelės kaip muziejaus populiarumui, žmonės patys pradėjo nešti Vienuoliui asmeninius poeto daiktus, dokumentus, eksponatus, susijusius ne tik su A. Baranausko gyvenimu, bet ir su Anykščių praeitimi, su poeto epocha. Taip klėtelėje atsirado prieverpstės, piesta. Ir Vienuolis rūpinosi atkurti buvusį interjerą, panaudodamas vadinamuosius tipologinius (tos pačios epochos) daiktus: iš T. Tutkienės nupirko paklodę, lovatiesę ir užvalkalą; tais audiniais dabar užtiesta A. Baranausko lova. P. Povilonis padovanojo kardą, kuris, jo teigimu, priklausė Šlavėnų dvaro savininkui, A. Baranausko draugui Gustavui Brazauskui (Bžozovskiui), dalyvavusiam 1863 m. sukilime. Kaip tautodailės pavyzdžius Vienuolis padėjo į klėtelę Baranausko motinos Teklės Baranauskienės kraitinio važio galą, išdabintą ornamentais, bei seniausią klėtelės eksponatą – poeto motinos kraičio skrynią „kuparą“. Ant jo – smuikelis, gautas iš B. Pavilonio (prelato Antano Pavilonio, gero A. Baranausko pažįstamo, giminaičio). Pasak B. Pavilonio, jį prelatui A. Paviloniui palikęs A. Baranauskas.

Yra likę keli daiktai iš senosios Baranauskų sodybos – karnomis apipinta puodynė, bezmėnas, medinės žvakidės – Ažupiečių kaimo skerdžiaus Jurkšto dovana. Ant sienos Vienuolis su pagarba pakabino Nukryžiuotąjį, kuris lenkmetį, 1863 m., buvo išimtas iš šventųjų ąžuolų, augusių netoli Puntuko akmens ir aprašytų „Anykščių šilelyje“. Smūtkelis buvo saugomas Anykščių senosios bažnyčios koplyčioje, o ją sugriovus, paimtas į Baranauskų namus. Dailininkas A. Varnas spėjo, kad smūtkelis gali turėti apie 300-400 metų.

Klėtelėje yra ir istorinių daiktų. Į lubas atremta kazokų ietis – 1863 m. sukilimo malšintojų ginklas. Tai poeto brolių Jono ir Anupro, dalyvavusių 1863 m. sukilime, paskui 12 metų kalėjusių Sibire, atminimas. Grįžę iš tremties, broliai prie sodybos pasodino 12 beržų tremties metams atminti. Dar ir dabar tebežaliuoja 3 beržai.

Sukilimą mena ir lagaminas, pirktas Peterburge ir matęs beveik visą Europą. A. Baranauskas su juo išvažiavo ir į studijas Miunchene. Ten, jau išgirdęs apie Lietuvoje prasidėjusią reakciją po sukilimo ir parašęs paskutinį eilėraštį „Ko gi skaudžia man širdelę“, rankraštį, be abejo, bus įsidėjęs į šį lagaminą.

Iš Seinų laikotarpio (1897–1902) tėra tik keli stalo įrankiai su vyskupo A. Baranausko monograma. Mirus A. Baranauskui, į laidotuves Seinuose važiavo brolis Jonas Baranauskas su dukra Rozalija Žukauskiene, A. Vienuolio motina. Vyskupo sekretorius kapelionas J. Laukaitis įdavęs „ant atminties“ parsivežti keletą staltiesių, šaukštelių, šakučių.

Muziejaus eksponatus Vienuolis labai saugojo, uoliai juos rinko, dažnai ekskursantams su gailesčiu primindavo, kad karo metais dingo iš klėtelės daug vertingų eksponatų: Jono Biliūno aprašyta lazda, visos „Anykščių šilelio“ laidos, knygos su poeto autografais, lietuviškas muštinis, vyskupo motinos nuometas ir kiti.

Daugiausia rūpesčių Vienuoliui kėlė klausimas, kaip apsaugoti klėtelę nuo oro permainų, nuo darganų. Kiekvienų metų darbo plane Vienuolis rašydavo: „paimti visą klėtelę po stiklu“. Tik 1957 m. buvo pradėtas statyti apsauginis gaubtas (archit. J. Kvašys), baigtas 1958 m., jau po A. Vienuolio mirties.

Atsiliepimai

Komentuoti