Kurkliuose jau nuo XVII a. gyveno žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje čia buvo 257 žydai – jie sudarė 32 procentus visų miestelio gyventojų. Sinagoga žydams buvo ne tik maldos namai, bet ir svarbi bendruomenės susirinkimų vieta. Kurklių žydų religinė bendruomenė turėjo visas laisvam religijos išpažinimui reikalingas sąlygas – savo sinagogą ir rabiną.
Kurklių miestelyje žydų bendruomenė neturėjo savo kapinių, tad savo bendruomenės mirusiuosius laidojo Anykščių kapinėse.
Žydai Kurkliuose vertėsi smulkiuoju verslu. Čia veikė mėsinė, vaistinė, audinių parduotuvė ir net du malūnai. Miestelyje buvo registruoti 6 smulkieji amatininkai: kepėjas, siuvėjas, kurpius, krosnių mūrininkas, metalo apdirbėjas ir mėsininkas. Kai kurie iš šių asmenų gyveno gana pasiturinčiai, mat tuo metu Kurkliuose buvo registruoti net 3 telefono abonementai.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1923 m.) vykdyto gyventojų surašymo duomenimis Kurkliuose gyveno 181 žydų tautybės asmuo, o prieš Antrąjį pasaulinį karą – apie 90 žydų. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais visa miestelio žydų bendruomenė buvo sunaikinta.
Kurklių sinagoga yra viena iš originaliausių Lietuvoje. Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 m. prie nedidelio Dubelės upelio pastatyta sinagoga buvo suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Kurklių sinagogos tūris su paaukštinta kampine dalimi labai panašus į XVIII a. medinių sinagogų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies iškilęs išskirtinis laiptinės bokštelis, nebūdingas litvakų sinagogoms. Visgi, ekstravagantiškas bokštelis buvo dekoruotas tradiciniais simboliais – dviem Dovydo žvaigždėmis. Pastatas pasižymi tradiciniu sinagogos išdėstymu: egzistavo atskira pagrindinė pamaldų erdvė ir moterų sekcija. Sinagogos langų rėmai išsiskyrė iš kitų Lietuvos sinagogų trikampio formos arkomis. Pokariu sinagoga buvo paversta sandėliu, todėl Aron hakodešo – spintos, kurioje laikomi Toros ritiniai, bimos ar kitų interjero detalių neišliko. Nuo 1990 metų Kurklių sinagoga buvo nenaudojama.
1993 m. Kurklių sinagoga grąžinta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei.
2013 m. Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija įtraukė Kurklių sinagogą į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą „Medinės sinagogos centrinėje ir rytų Europoje“ (tarp kitų 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų).
2014 m. pastatas įregistruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (unikalus kodas registre – 37596). 2015 m. objektas paskelbtas saugomu Valstybės.
2021 m. buvęs Kurklių sinagogos pastatas buvo restauruotas.
Vienas iš garsiausių žydų, kilusių iš Kurklių miestelio – Mešė Davidas Osinskis (1885–1952). Dar prieš karą į Didžiąją Britaniją emigravęs jaunas siuvėjas iš Kurklių, pasivadino Montague Maurice Burtonu ir įkūrė iki šių dienų klestintį drabužių parduotuvių tinklą „Burton“. 1929 m. jam jau priklausė 400 parduotuvių. 1936 m. Montague Burtonas atidarė didžiausią Didžiojoje Britanijoje siuvyklą, o Antrojo pasaulinio karo metais „Burton“ kompanija pagal valstybinį užsakymą ketverius metus siuvo uniformas ketvirtadaliui Didžiosios Britanijos kariuomenės. 1931 m. už nuopelnus industrinių ryšių srityje jam buvo suteiktas riterio titulas. Seras Montague Burtonas rėmė Kardifo, Kembridžo, Lydso, Oksfordo, Edinburgo universitetų studentus.
LANKYTOJAI PRIIMAMI
BIRŽELIO–RUGSĖJO MĖN.
TREČIADIENIS–SEKMADIENIS
11.00–18.00 val.
Norėdami aplankyti ekspoziciją,
rezervuokite laiką iš anksto, mob. +370 604 02 993, mob. +370 630 08 100.
Atsiliepimai