VšĮ Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras

Parodas pristatymas. Arvydo Každailio ,,Vėlyvas pavasaris“.

Menas

Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai) nauja paroda – Arvydo Každailio ,,Vėlyvas pavasaris“. Parodos pristatymas vasario 8 d. 17.30 val.

Arvydas Každailis gimė 1939 m. balandžio 4 d. Baisogaloje (Radviliškio raj.). 1957-1962 m. studijavo grafiką Dailės institute. Jo diplominio darbo vadovas – prof. Jonas Kuzminskas. 1965-1985 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. 1969 m. įstojo į Dailininkų sąjungą. Nuo 1987 m. Lietuvos heraldikos komisijos narys, 1992-1994 m. Kultūros ir švietimo ministerijos Ugdymo turinio departamento Meninio ugdymo turinio sektoriaus vadovas, nuo 1992 m. dailės mokyklų kuratorius.

Dailininkas atkūrė daugelį istorinių Lietuvos valstybės, miestų herbų ir vėliavų. Parodose dalyvauja nuo 1968 m., dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje daugelyje grupinių parodų ir surengė 21 personalinę parodą.

Svarbiausi apdovanojimai: 1986 m. 54 iliustracijų ciklas Simono Daukanto knygai „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ apdovanotas Pabaltijo trienalės Didžiuoju gintaro prizu ir 1989 m. Sąjunginiame knygos meno konkurse Maskvoje A. D. Gončiarovo premija už gražiausią metų leidinį. Už nuopelnus meno srityje 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V-jo laipsnio ordinu. 2002 m. už ofortų ciklą „Prūsijos žemės kronika“ apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Arvydas Každailis įvairiapusis intelektualus vyresniosios kartos menininkas, tapęs pripažintu mūsų dailės klasiku. Iki brandžiausių Lietuvos istorijai skirtų, mastais ir gelme unikalių ciklų sukūrimo jis nuėjo ilgą kelią, bandė save įvairiose vaizduojamosios dailės srityse, žanruose: kūrė lakštinę grafiką (ofortus, estampus), lino raižinius, liejo akvareles, pasitelkdavo tiek asketišką tušą, tiek ir įvairias mišrias grafikos ir tapybos technikas, nutapė didžiulius sienų tapybos kūrinius, atidavė duoklę medžio drožybos darbams, sukūrė daug Lietuvos Valstybės, miestų ir seniūnijų herbų, vėliavų ir spaudų projektų. Jo meistriškos rankos pėdsakus regime lietuviškose monetose, pasuose, pašto ženkluose, garsiojoje Pasaulinės literatūros bibliotekos serijoje ir daugybėje apipavidalintų ir iliustruotų knygų. Tačiau Každailio talentas geriausiai atsiskleidė su Lietuvos istorija susijusioje grafikoje. Būtent šios pakraipos kūriniai suformavo savitą dailininko veidą ir tapo svariausiu jo įnašu į mūsų dailės istoriją. Každailio stiliaus unikalumas pirmiausia sietinas su minėtais istoriniais ofortų ciklais, vainikuojančiais jo kūrybos kelią.

Iš karto po studijų pradėjęs dirbti „Vagos“ ir „Minties“ leidyklose, Každailis debiutavo 1967 m. iliustruodamas Vytauto Rudoko vaikišką knygą „Kai žemė patekės“. Menininkas šiai knygai sukūrė smagias, abstrakčiuoju siurrealizmu pulsuojančias iliustracijas. Ne mažiau įdomios ir 1967–1970 m. žurnalui Pergalė nupieštos 48 opartinės viršelių kompozicijos. 1970–1975 m. sukūrė estampų seriją „Noktiurnai“, tai magiški, siurrealizmo persmelkti grafikos kūriniai ir mistiški eilėraščiai.

23 metus su pertraukomis Každailis dirbo M. K. Čiurlionio menų mokykloje, šį laiką prisimena kaip visapusiškai produktyvų, prisidėjusį prie jo brandos. Nuo 1981 m. ėmėsi savo iniciatyva iliustruoti istorinį Simono Daukanto veikalą „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Sąlygišką vaizdų komponavimą Každailis jungė su detaliu realistiniu piešiniu, pasikliovė tradicine oforto technikos raiška. Dailininko kelyje tai buvo sąmoningas posūkis prie klasikinės grafikos kalbos atsisakant anksčiau jį dominusių moderniosios formos eksperimentų. 1986 m. baigta 54 ofortų serija buvo pastebėta ir apdovanota. Paskui Každailis istorinių temų taip ir nepaleido. Netrukus buvo sukurtas kitas 65 ofortų ciklas Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“. Jame menininkui pavyko savitai atskleisti „archajiško prūsų pasaulio panoramą“. Už jį 2003 m. Každailiui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Panašių istorinių žinių, puikios technikos reikėjo ir dirbant heraldikos srityje. Ja grafikas susidomėjo dar 1966 m., kai susirūpinta kokybiška tautine simbolika. Každailis 1969 m. atkūrė Panevėžio miesto herbą, o nuo 1989 m. tapęs vienu aktyviausių Lietuvos heraldikos komisijos narių prisidėjo prie Lietuvos Respublikos istorinės valstybės ir prezidento vėliavų kūrimo. Taip pat jis sukūrė ir rekonstravo daugiau nei 40 Lietuvos miestų ir miestelių herbų. Herbų kūrimas – ilgas, daug žinių reikalaujantis, griežtomis heraldikos tradicijomis reglamentuotas darbas. Tai specifinė taikomosios dailės šaka, kurioje meninė autoriaus individualybė mažai tegali pasireikšti. Už ją svarbesnis profesionalumas, proporcijų ir saiko jausmas, herbų ikonografijos, simbolių reikšmių išmanymas, gebėjimas ženklų kalba daug pasakyti.

Dailininko meistriškumas akivaizdžiai regimas ne tik grafikos cikluose, bet ir spontaniškuose, ir po ilgų apmąstymų sukurtuose piešiniuose. Piešinys nevaržo nei laiko sąnaudomis, nei formatu ar techniniais sunkumais, o suteikia galimybę pasireikšti netikėčiausiems kūrybinės dvasios polėkiams. Dailininkas siekia išryškinti abstrakčios piešinio linijos muzikalumą, jos energetiką, sugebėjimą valdyti erdvę.