Kultūros vakaras „Karaliaus Žygimanto Vazos diena Anykščiuose“

Menas

 

„Anykščių karališkasis kalendorius“ rugsėjo 15 kviečia (dailės paroda ir kultūros vakaru) minėti karaliaus Zigmanto Vazos dieną Anykščiuose

 Po karaliaus Stepono Batoro ir karaliaus Žygimanto Augusto dienų kovo 5 ir rugpjūčio 19 d. trečioji karališkoji Anykščių diena rugsėjo 15 d., trečiadienį, 17 val. Anykščių menų centro istorinėje A. Baranausko salėje prie monsinjoro Alberto Talačkos Anykščiams dovanotos meno kolekcijos ekspozicijos kviečia susipažinti su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos buvimo Anykščiuose atmintimi, kurią kultūros miesto bendruomenei pristatys istorikas Simonas Matulevičius, o meno istorikė Dalia Tarandaitė vaizdžiai supažindins su Lietuvą, Lenkiją ir Švediją valdžiusio karaliaus atvaizdais dailėje. Renginyje bus atidaryta valdovo Zigmanto Vazos istorinių portretų iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių paroda (ji veiks iki rugsėjo 30 d.), koncertuos senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ (Vilnius). Kultūros vakare taip pat bus pristatyta Europos karališkųjų kurortų patirtis, vakaro dalyviai ekrane pamatys, kaip karalių buvimo faktai, įvykiai įspūdingai aktualinami karališkais vadinamuose Senojo Žemyno kurortuose. Tad Anykščiams, kurie turi įspūdingą valdovų buvimo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare prie Anykštos atmintį, bus įdomu patirti, ką ir kaip modernioje dabarties Europoje akcentuoja karališkieji kurortai.

        Turbūt labai nedaug anykštėnų žino, kad ne tik karaliaus Steponas Batoras, karalius Žygimantas Augustas, bet ir karaliaus Zigmantas Vaza yra tikrai lankęsis Anykščiuose. „Anykščių karališkasis kalendorius“ šįkart pakvietė stabtelti prie karališkąja karūna pažymėtos rugsėjo 15 dienos. Anot istoriko Simono Matulevičiaus, kuris kultūros bendruomenei pristatys pasakojimą „Karalius Žygimantas Vaza Anykščiuose: duomenys, aplinkybės, kontekstai“, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza savo valdymo laikotarpiu 2 kartus atvyko į Anykščių miestą. Vienos iš žymiausių Švedijos monarchų giminių atstovas, Smolensko užkariautojas, Anykščiuose apsistojo 1589 rugpjūčio 15 dieną keliaudamas į susitikimą su savo tėvu Rygoje ir 1601 rugsėjo 15 dieną pakeliui į karą su švedais Livonijoje.“ Ką žinome apie abu karaliaus apsilankymus Anykščiuose, ar jie galėjų būti panašūs į anksčiau Anykščiuose su gausiomis palydomis viešėjusių karalių Stepono Batoro ir Žygimanto Augusto vizitus vakaro metu ir atskleis pirminių šaltinių analizę atlikęs istorikas Simonas Matulevičius. O anykštėnai, kurie negalės dalyvauti rugsėjo 15 dienos renginyje, kiek vėliau youtube.com galės su karaliaus Zigmanto Vazos (galime tarti ir lietuviškąjį valdovo vardą Žygimantas) vizitais mieste prie Anykštos susipažinti įraše „Karaliaus Zigmanto Vazos diena Anykščiuose“.

      Ypač svarbu, kad šiame renginyje bus atidaryta valdovo vertingiausių portretų originalų paroda. Anot menotyrininkės Dalios Tarandaitės, „Žygimanto Vazos portretų, nutapytų nuo jo karūnavimo Lenkijos karaliumi 1587 m. iki mirties 1632 m. išliko labai daug. Tiek tapybos kūrinių, tiek grafikos lakštų ir medalių. Dailę Žygimantas Vaza suprato kaip svarbią reprezentacijos priemonę – valdovų paveikslų kolekciją jis gausino pirkdamas kūrinius Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, Antverpene ir kt., o savo portretus užsakydavo pas žymiausius ano meto dailininkus.“

Dalia Tarandaitė pažymi, kad „parodai Anykščiuose buvo atrinkti penki grafiniai Žygimanto Vazos portretai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Tai Romos grafiko Giacomo Lauro darbas, sukurtas apie 1601 m., t. y. maždaug tuo metu, kai trisdešimt penkerių metų valdovas lankėsi Anykščiuose. Panašaus amžiaus Žygimantas Vaza įamžintas ir nežinomo grafiko raižinyje pagal imperatoriaus Rudolfo II dvaro tapytojo ir grafiko Aegidiuso Sadelerio sukurtą portretą.  Žymaus Augsburgo grafiko Luko Kiliano 1625 m. išgraviruotas portretas Žygimantą Vazą vaizduoja jau gerokai vyresnį – 59 metų amžiaus. Dar du parodoje eksponuojami portretai buvo sukurti XIX a. ir atspindi patriotines to meto nuotaikas ir išaugusį dėmesį Lietuvos ir Lenkijos istorijai bei jos valdovams. Abu portretai buvo litografuoti Vilniuje, Juozapo Olemblovskio litografijos dirbtuvėje. Karališkąsias regalijas laikančio Žygimanto Vazos portretas remiasi autentišku flamandų tapytojo Pieterio Soutmano apie 1624 m. sukurtu portretu, saugomu Miuncheno paveikslų galerijoje. Kitas portretas yra nutapytas pagal Marcello Bacceriallio XVIII a. sukurtą portretą, laisvai interpretuojantį portretus, vaizduojančius Žygimantą  Vazą dėvintį skrybėlę (keli tokio tipo portretai buvo sukurti Antverpene, garsiojo Pieterio Paulo Rubenso dirbtuvėje).“

        Karališkos Anykščių atminties kultūros vakarą užbaigs istoriko Simono Matulevičiaus vaizdus pasakojimas, pristatantis šiandieninę Europos karališkųjų kurortų patirtį: kokia yra šių kurortų karališkumo samprata ir konkretūs įgyvendintų karališkos atminties aktualinimo projektų pavydžiai: kokie statomi paminklai, kaip valdovų atmintį populiarina viešbučių pavadinimai, miestų parkų karališki fontanai ir daug kitų kurortų tapatybę išreiškiančių ženklų. Juk Anykščiai kol kas neturi nei vieno karalių buvimą mieste atskleidžiančių ženklų, o anykštėnai tik šiemet gali sužinoti, kokie valdovai ir kada lankėsi mieste prie Anykštos buvusiame Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare.

 

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė, informacinis rėmėjas „Anykšta“

 

 

 

Dailininko M. Koberio apie 1590 m. sukurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos portretas (Vienos meno istorijos muziejus)