KELIONĖ Į EDENĄ

Spektakliai

SPALIO 15 d. 18 val.
Anykščių kultūros centre
Profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis „PAKELEIVINGI“
DĖMESIO! Spektaklio metu žiūrovams privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos
priemones.
Tomas Šinkariukas
KELIONĖ Į EDENĄ
Dviejų dalių spektaklis

Lietuvių rašytojo Tomo Šinkariuko „Kelionė į Edeną“ – tai kelio pjesė. Nuobodžiaujanti pora
Izabelė ir Rolandas nusprendžia važiuoti pailsėti prie jūros. Pakeliui jie susipažįsta su Monika ir Miku,
keistu būdu stabdančiais pakeleivingas mašinas. Toliau į Nidą jie vyksta keturiese ir Izabelės bei Rolando
būtis ima keistis.
Kai kurie pjesės elementai gali priminti Chucko Palahniuko „Kovos klubą“. Pagrindiniai veikėjai
gali ką tik nori nusipirkti didžiuliuose komercijos centruose ir gyvena pertekliuje. Be to, čia taip pat
veikia ir antrininkai, doppelgängeriai. Tuo pačiu, anot režisieriaus, Izabelės ir Rolando tarpusavio
santykiai bei bendravimo būdas atitinka lietuvišką santykių modelį, šie veikėjai – mūsų tėvų ir netgi mūsų
pačių provaizdžiai. Kurdamas spektaklį A. Gornatkevičius daugiausia dėmesio skyrė vaizduotės
problemai, kuri turėtų tapti svarbiausia siekiamybe norintiems išvengti nuobodulio. Jaunasis menininkas
kritikuoja įsitvirtinusį standarto propagavimą ir, Josepho Campbello žodžiais tariant, „pasibaisėtiną
susvetimėjimo būklę, vadinamą normalumu“. „Tam tikru istorijos momentu techninis progresas nustojo
skatinti vaizduotę ir pradėjo ją slopinti“, rašoma T. Šinkariuko pjesėje. Ši citata statant spektaklį
režisieriui tapo vienu iš atspirties taškų. Interpretuodamas „Kelionę į Edeną“ režisierius remiasi ir Aldous
Huxley esė „Suvokimo durys“ (1954) bei „Dangus ir pragaras“ (1956) išsakytomis idėjomis. Anglų
rašytojo požiūriu, žmogus visada siekė pabėgti nuo gyvenimo monotonijos, atverti „suvokimo duris“ į
sielų, „prarastojo Edeno grožio“ pilną pasaulį. Nuo neatmenamų laikų jį pasiekti padėdavo religiniai
išgyvenimai, narkotikų vartojimas, šizofrenijos patirtys bei, galiausiai, meno kūrinių poveikis.

Tomas Šinkariukas (g. 1971) yra rašytojas ir dramaturgas. Anot kolegų Gintaro Patacko ir
Dariaus Pocevičiaus, jis nuosekliai plėtoja XX amžiaus avangardistų neišpurentus literatūrinius
dirvožemius, o savo pjesėse sukūrė savitą pasaulį – greta „normalaus“ pasaulio egzistuojančią erdvę,
kurioje atsiduria dvasinę ir egzistencinę pusiausvyrą praradę personažai, ant ribos balansuoja ne tik
veikėjai, bet ir pats autorius, pasirinkdamas ribinius, kraštutine žmogiškumo riba apibrėžtus siužetus,
idėjas bei kalbėseną. Tai ne pirmas šio dramaturgo pastatymas Panevėžyje – 2000 m. Rimantas Teresas
Juozo Miltinio dramos teatre pastatė T. Šinkariuko pjesę „Hambetas“.
Spektaklis „Kelionė į Edeną“ – tai Juozo Miltinio dramos teatro ir menininkų sindikato „Bad Rabbits“
bendras darbas.
Režisierius – Augustas Gornatkevičius
Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Simona Davlidovičiūtė
Šviesų dailininkas – Julius Kuršis
Kompozitorius – Jokūbas Tulaba
Vaidina: Giedrius Arlauskas, Justina Nemanytė, Emilis Pavilionis, Julius Tamošiūnas, Agnieška Ravdo.
Premjera – 2019 m. rugsėjo 12 d.