„Gyvenimas mano — degimas“

Liepos mėn. 6 d. 14 val. Arklio muziejaus Striukų sodyboje Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatro spektaklis „Gyvenimas mano — degimas“. Spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė Nijolė Ratkienė. Teatro vadovė Nijolė Ratkienė.

„Negalima įsivaizduoti Širvio poeto be Širvio žmogaus, lygiai kaip ir sunku įsivaizduoti Širvį žmogų be Širvio poeto. Maža tėra dainių, kurių gyvenimas būtų toks poetiškas kaip Pauliaus Širvio. Jis – poetas iš Dievo malonės, gimęs su žvaigžde kaktoje, ir tai buvo jo laimė ir jo prakeikimas“, – savo atsiminimuose rašo Algimantas Baltakis. Tikriausiai iš čia – asmenybės žavesio, o kartu jos dramatiškumo, nepakartojamo talento – ir ta Širvio legenda, tebegyva iki šiol...
Spektaklis ,,Gyvenimas mano — degimas“ apie meilę, poeto karo ir pokario, ,,tarybinius“ gyvenimo metus. Asmenybės dualizmas, tragiškas likimas neatsiejamas nuo jo gyvenimo. ,,Karas mane išmokė neverkti niekur ir niekada“ spektaklyje poeto žodžiaisprabyla Valerijus Jevsejevas, kurdamas P. Širvio - kario vaidmenį. Kad ir kaip Paulius stengėsi grįžti iš karo, jis to padaryti nebesugebėjo, – mėgo uniformas, pakiliai šventė Pergalės dieną, prisėdęs pagriovy liurlino lūpine armonikėle, gėrė bet kokį gėralą iš bet kokios baklažkės, keikė lietuvių generolus, Stalino gimtadienio garbei suguldžiusius žemėn šimtus tautiečių. Pagaliau jį išdavė randuotas veidas, spartietiška buitis ir ironiškas požiūris į šiandienos mūsų visų gyvenimą, rutiną bei trumpalaikes problemas – tarsi į blusų turgų, kapstymąsi smėlio dėžėje. Širvys gėrė, idant užsimirštų, gyveno, anot jo paties, sukandęs dantis ir suspaudęs širdį kaip granatą, kad ji nesprogtų“. Jis nemokėjo pataikauti, jis buvo karys, jo straipsniuose valdžia buvo pašukuojama prieš plauką.
Jis iš tikrųjų buvo taurus žmogus, pasiilgstantis gimtųjų vietų, altruistas— atiduos paskutinį rublį, jei kitas neturi, atiduos paskutinius marškinius. Apie Širvio altruizmą, pakantumą kitų elgesiui, paramą visokiems bėdžiams sklido legendos (spektaklyje Širvio bendradarbių vaidmenis atlieka Felicija Butkienė, Vaiva Latožienė). Pakėnas kalbėdamas apie poetą P. Širvį vadina vienmyliu – jo jaunystės meilė buvo Rokiškyje gyvenusi Alfonsa Žegliūnaitė (spektaklyje vaidina Alida Kacinauskienė), kurią jis vadino Alpunyte. ,,Iš tolo tave mylėsiu...“ spektaklyje laiške Alpūnei rašo aktorius Jonas Buziliauskas , atlikdamas P. Širvio-poeto vaidmenį. Savotiškai Širvys mylėjo ir žmoną Birutę (spektaklyje vaidmenį atlieka Dalė Andrijauskienė). Su žmona sulaukė dukters Dangės (spektaklyje vaidmenį atlieka Milisenta Tunkūnė), bet po 9 metų santuoka nutrūko. Paulius Širvys ilgėjosi vokietės Ernos (spektaklyje vaidmenį kuria Violeta Laucienė), kuri karo metu išgelbėjo jam gyvybę.
Spektaklyje atskleidžiame jo vienišumą, ilgesį, jo didelę jaunystės meilę. Romansinė, lyriška, jausmais perausta, daininga, tarsi širdimi užrašyta Širvio poezija. Jo poezija tokia tikra: jokios veidmainystės, jokio dirbtinumo. Eilėraščius išmokome atmintinai, kuriuos deklamuodavo Paulius Širvys iš pačių sielos gelmių, iki balso užlūžimo. Dainas pagal Širvio eiles atlieka Rimvydas Kirstukas, Danutė Bulovienė, Miglė Račkaitienė.
Jis buvo negailestingas sau ir labai geras kitiems. Stiprus, bet greitai sužeidžiamas. Jį apginti galėjo tik draugai, o jų nebuvo daug – tikrų draugų... Nebent beržai kaip broliai... Kaip nebuvo ir tikros, paprastos laimės. Tačiau laimę juk kiekvienas suprantame kitaip.
Spektaklio trukmė 1 val. Žanras: poezijos ir muzikos spektaklis.

Organizatoriai ir rėmėjai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Arklio muziejus, Anykščių rajono savivaldybė, Anykščių kultūros centras, Lietuvos kultūros taryba, Bukauskų ūkis.