Anykščių Kultūros centre šių metų birželio15 d. 17 :30 val. atidaroma kauniečių dailininkių Inos Adomaitienės ir Dinos Jankauskienės paroda“Labas”.
Tapybos procesas kaip kalbėjimas, kaip nepabaigiamai rašomi laiškai.Pirma laiško eitutė — „Labas“. Trumpas, paprastas, aiškus optimizmo šūksnis.Pasidedi baltą drobę, tari jai „Labas“. Pasisveikini lyg su savim, lyg su vaikystės draugu ir nevisad gali numatyti galutinį „pokalbio“ rezultatą.
Kadaise bendros studijos Vilniaus dailės akademijos Kauno filiale — dabar bendra Inos ir Dinos tapybos darbų paroda. Susitikimas dviejų autorių — tapybos paroda „LABAS“. Kiekvienas parodos paveikslas atskiras, savarankiškas, turi savo sukūrimo stimulą bei istoriją. Čia nerasime pereinančio per paveikslus vientiso meninio pasakojimo – kiekvienas paveikslas atsiveria vis kitu pasakojimu, vis kitomis slinktimis, kurios atsiskleidžia per koloritą, daiktų simboliką, potėpį, faktūros vibraciją, kuri lyg imituoja daiktų kvėpavimą.Tapybos procesas užgimsta skirtingai: būna kad išfokusavus žvilgsnį stebi medžių šešėlius ant asfalto ar balų atspindžiuos po lietaus, taip pagauni impulsą to, kas prašosi ateiti į mūsų apčiuopiamą pasaulį. O būna jausmas kuris tiesiog reikalauja tam tikrų formų ar spalvos ir ritmo, ir tada negalvoji apie techniką, o tiesiog pasitiki savimi. Tapyba priimama kaip organiškas būdas suvokti pasaulį ir bendrauti su juo. Menas nėra suma techniško meistriškumo, orginalaus sumanymo bei išraiškos, patirties, žinių ir darbo. Visa tai reikalinga, bet nepakankama. Menas tampa menu kai įdedama sielos dalelė, įkraunama „gyvybė daikte“. Kaip žinome legendą apie Pigmalioną ir jo atgijusį kūrinį Galatėją. Paroda nekovoja „su kažkuo“ ar „už kažką“. Paroda skirta išgyventi emociškai, empatiškai. Autorėms svarbu tapyboj pats procesas. Ir visad su jausmu, kad esi namuose – savo širdyje.
Dalintis nuoroda el.paštu