VšĮ Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras

Antano Mončio parodos atidarymas

Menas

Virtualus parodos atidarymas – 2020.03.10 15:30

Paroda bus transliuojama Antano Mončio muziejaus Facebook paskyroje:

https://www.facebook.com/antanasmoncys

Paroda “ Meniniai pasisveikinimai” – tai simboliškas Antano Mončio svajonės pamatyti
Anykščius, išpildymas minint skulptoriaus gimimo šimtąsias metines. Savo norą aplankyti
Anykščius skulptorius išsakė 1989 m., kai po 45 priverstinės pertraukos metų, atvyko į Lietuvą,
viešėjo Palangoje, kurioje būdamas ir apsisprendė savo kūrybos dalį dovanoti Lietuvai.
Lygiai prieš metus, prieš pat pirmojo karantino įvedimą, Antano Mončio namai- muziejus
surengė skulptoriaus kūrybos “pasisveikinimą” Vilniuje, M.K. Čiurlionio namuose, apie kurį
menotyrininkas Viktoras Liutkus rašė:
“Garsaus lietuvių išeivijos skulptoriaus Antano Mončio gyvenime pats likimas jam
pasiūlė ankstyvą progą „meniniam pasisveikinimui“ su Čiurlioniu: 1946 metais, būdamas karo
pabėgėliu, jis tapo M.K.Čiurlionio ansamblio, įsikūrusio netoli Tiubingeno, nariu. Šoko, grojo
dūdele, dainavo. Prancūzų zonoje įsikūrusioje Freiburgo dailės ir amatų mokykloje prasidėjo ir
jo meninio augimo kelias, greitai atvedęs iki Paryžiaus ir XX amžiaus skulptūros legendos Osipo
Zadkine studijos. Talentingas žemaitis greitai užkariavo meno kritikos ir profesionalų kolegų
dėmesį bei pasitikėjimą: bendravo su žinomu meno kritiku, būsimu Guggenheimo muziejaus
parodų kuratoriumi Edwardu F.Fry, dirbo su Marku Šagalu, broliais dvyniais Joëliu ir Janu
Marteliais, dizaineriu Francis Turbiliu, dalyvavo parodose su XX amžiaus modernizmo klasikais
Hansu Arpu, Jeanu Pauliu Laurensu, Maxu Ernstu ir kt. Išvaizdus žemaitis tapo Jano Martelio
žentu, vedė jo dukrą Florence. Praeito šimtmečio 3- 4 deš. Europoje išgarsėjusių skulptorių
dvynių Martelių namas – studija Paryžiuje, kurią 1927 m. suprojektavo Robertas Mallet-
Stevensas, broliams leidus, tapo nedidelės Paryžiaus lietuvių bendruomenės kultūrinio
bendravimo vieta: čia repetuodavo Mončio 1953 m. suburtas lietuvių tautinių šokių
kolektyvas, rateliuose sukosi Perkūnas Liutkus, Ričardas Bačkis, Ugnė Karvelis, žinoma, ir
Antanas su Florence… Meniniai pasisveikinimai pavirto tarptautiniais.
„Lietuva mane nutašė, o Paryžius nušlifavo…“ – taip kartodavo Antanas, kai užeidavo
kalba apie Paryžiaus mokyklą, įtakas, jį dominusius meno pavyzdžius. Nors jo kūriniuose atrandi
daug sąšaukų su XX amžiaus moderniojo meno įvairiomis stilistinėmis atšakomis, bet nugali
autentiškoji prigimtis, Žemaitijos dvasia tarp banguojančių linijų ir formų. Ramus ir lėtakalbis,
nedaugžodžiaujantis skulptorius turėjo išpuoselėtą stiliaus jauseną ir improvizacijos dovaną,
Paryžiaus aplinkoje suvešėjo formų elegancija ir žaismingumas, atsivėrė improvizacijos ir
vaizduotės šaltiniai. Ką jis ir ant ko bepiešdavo ar liedavo akvareles – kartono skiaučių,
pakuočių, senų bloknotų, kalendorių, laikraščių atplaišų – susiliedavo į keistą ir mįslingą linijų,
nutekėjusio dažo, vandeningos dėmės derinius. Jo ranka, pasidavusi vaizduotei ir žaismei,
siurrealistiniais motyvais išmargino nuolat prancūziškai skaitytas Oskaro Milašiaus „Lietuviškas
pasakas“ (1972).

Parodos atidarymo dieną skambės autentiškų molinių švilpių, kuriuos Antanas nulipdė, muzika,
matysime ir klausysimės Lino Mikutos apie kuriamą filmą ir jo eskizą apie dailininką, kalbės
menotyrininkas Viktoras Liutkus, švilpiais gros DONIS (Donatas Bielkauskas) ir Viktoras
Rubežas. Apgailestaujame, kad dėl Covid-19, parodos pristatymas vyks nuotoliniu būdu.

A.Mončio kūrinių paroda Anykščių menų inkubatoriuje yra nedidelis, bet
svarbus priminimas, kad meno kryžkelėse dažnai įvyksta įstabių susitikimų, menininkai
„paduoda“ ranką, būdami nutolę laike ir erdvėje. Iš Antano Mončio muziejaus Palangoje
atkeliavo skulptoriaus 1969-1988 m. kūrybos laikotarpį atspindintys 28 paveikslai, piešiniai ir
akvarelės, skulptūros, švilpiai, kaukė, kurie šioje aplinkoje nebus vieniši pasisveikinimo dalyviai.

 

Paroda yra projekto “Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-čiui”
dalis.
Projektą globoja Palangos meras Šarūnas Vaitkus
Projektą iš dalies finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija
Palangos miesto savivaldybė