Birželio 15 d. Tapybos paroda LABAS

Menas

Anykščių Kultūros cen­tre šių metų birže­lio15 d. 17 :30 val. ati­daroma kau­niečių dailininkių Inos Ado­mai­tienės ir Dinos Jankauskienės par­oda“Labas”.

Tapy­bos proce­sas kaip kalbėji­mas, kaip nepabaigia­mai rašomi laiškai.Pirma laiško eitutė — „Labas“. Trumpas, papras­tas, aiškus opti­mizmo šūksnis.Pasidedi baltą drobę, tari jai „Labas“. Pasisveikini lyg su savim, lyg su vaikys­tės draugu ir nevisad gali numatyti galutinį „pokalbio“ rezultatą.

Kadaise ben­dros studi­jos Vil­ni­aus dailės akademi­jos Kauno fil­iale — dabar ben­dra Inos ir Dinos tapy­bos darbų par­oda. Susi­tiki­mas dviejų autorių — tapy­bos par­oda „LABAS“. Kiekvienas par­o­dos paveik­slas atski­ras, savarankiškas, turi savo sukū­rimo stim­ulą bei istoriją. Čia nerasime pere­inančio per paveik­slus vien­tiso meninio pasako­jimo – kiekvienas paveik­slas atsive­ria vis kitu pasako­jimu, vis kit­o­mis slink­timis, kurios atsisklei­džia per koloritą, daiktų sim­bo­liką, potėpį, fak­tūros vibraciją, kuri lyg imi­tuoja daiktų kvėpavimą.Tapybos proce­sas užgim­sta skirtin­gai: būna kad išfokusavus žvil­gsnį stebi medžių šešėlius ant asfalto ar balų atspindži­uos po lietaus, taip pagauni impulsą to, kas prašosi ateiti į mūsų apči­uopi­amą pasaulį. O būna jaus­mas kuris tiesiog reikalauja tam tikrų formų ar spalvos ir ritmo, ir tada negalvoji apie tech­niką, o tiesiog pasitiki sav­imi. Tapyba pri­imama kaip organiškas būdas suvokti pasaulį ir ben­drauti su juo. Menas nėra suma tech­niško meistriškumo, orginalaus sumanymo bei išraiškos, patir­ties, žinių ir darbo. Visa tai reikalinga, bet nepakankama. Menas tampa menu kai įdedama sie­los dalelė, įkrau­nama „gyvybė daikte“. Kaip žinome leg­endą apie Pig­malioną ir jo atgi­jusį kūrinį Galatėją. Par­oda nekovoja „su kažkuo“ ar „už kažką“. Par­oda skirta išgyventi emo­ciškai, empatiškai. Autorėms svarbu tapy­boj pats proce­sas. Ir visad su jausmu, kad esi namu­ose – savo širdyje.